turškėti

turškė́ti, tur̃škia, -ė́jo 1. intr. turksėti, kvarksėti: Turškėjo sodželkoje turklys Pnd. 2. tr. plepėti, niekus taukšti: Turškė́k neturškė́jęs, o niekas nepriduoda (nepritaria) tavo turškaluo Vkš.